Kaip jau rašiau prieš kažkiek dienų, Minske stovi Белорусский государственный цирк. Ir ne šiaip kokia palapinė, o didžiulis mūrinis pastatas, vakare šviečiantis neprasčiau nei Nacionalinė biblioteka. Vakar lankiausi viename iš jo vaidinimų. Dar nepriėjus pastato matėsi minia Vaikų-vanagų, spiegiančių ir bandančių nulenkti - ne, ne medį, o skulptūras, esančias prie cirko. Interjeras puošnus - marmuras, gelsvai dažytos sienos ir daug sunkių užuolaidų. Arena - apvali, aplinkui stačiai kyla kėdės. Cirkas skelbia, jog jame yra 1666 sėdimos vietos. Nesunkiai radau savo vietą ir džiaugiuosi, kad ji prie krašto. Galėsiu šalia pasidėti kuprinę. Tarpai tarp eilių labai siauri - kojų dėti nėra kur. Salė po truputį pildosi, tačiau laisvų vietų tikrai buvo ne viena dešimtis - netgi tose eilėse, kurioms bilietų pardavėja nerado laivų bilietų. Iš pat pradžių keistai atrodžiusi arena, išėjus pirmiesiems artistams pasirodė besanti ledo. Visi artistai - su pačiūžomis. Na, ir prasidėjo. Šiuožimas, žongliravimas nesveiko dydžio figūromis, kilnojimas, skraidymas - dalis numerių panašūs į cirką be pačiūžų, tačiau pačiūžos suteikia lankstumo, greičio. Stebina, kaip žmonių grupė sąlyginai nedidelėje scenoje greitai čiuoždami nesusiduria. Ir tuo pačiu metu dar atlieka visokius triukus. Pasirodo, apsiavus pačiūžas galima net dviračius minti - tereikia įprastus pedalus pasikeisti storesniais, turinčiais tarpelius peiliams. Vaidinimo pradžioje ponia per garsiakalbį kažką sakė dėl fotografavimo. Tikriausiai, kad neleidžiama, nes nemačiau fotografuojančių. Keletą nuotraukų iš cirko pasirodymo galite rasti Cirko tinklalapyje. Tačiau kai buvo pakeltas apsauginis tinklas, ponia per garsiakalbį dar dėl kažko perspėjo, ir į sceną įžengė keturios baltosios meškos, fotografuoti tikriausiai pasidarė leidžiama, nes visų fotoaparatai kaito nuo pleškėjimo.

Meška čiuožia.

Meška vaikšto.

Meškos stumia sūpuoklę. Dar vienas puikus numeris - meška, čiuoždama pačiūžomis, stumia rogutes. Nuotrauką rasite Cirko svetainėje.

Meškų orkestras. Atsukusi nugarą sėdi meška dirigentė. Visų triukų metu meškos buvo šeriamos. Pažiūrėkite atidžiai - abu dresuotojai prie diržo turi prisirišę po du indelius su biriu ėdalu. Visoms meškoms buvo uždėti antsnukiai - tarpelis tik toks, kad galėtų ėsti užtarnautą maistą.

Viena meška letena aktyviai draskė ledą, o ši irgi buvo akivaizdžiai jo pasiilgusi.

Pastebėjimas - keičiasi ne tik cirkas (būtumėte matę, koks šviesos šou), bet ir žiūrovai - šie tikrai į blogąją pusę. Žiūrėdami spektaklį žiūrovai masiškai šlamščia ir drabsto spragintus kukurūzus, kurie parduodami ~1 litro (10000 pinigų), ~1.5 litro (15000 pinigų) ir ~3 litrų (25000 pinigų) popierinėse dėžutėse. Stebėjausi, kas parduodama plastikinėse, maždaug 1,5 litro dėžutėse, į kokias Lietuvoje parduodami fasuoti kiviai. Pasirodo - tai cukraus vata. Gaminimo aparato nematyti, tik pardavinėjami indeliai. Gudru - žiopli vaikai nepridrabstys ant prabangių sėdynių, tačiau kalnas šiukšlių - garantuotas. Taip pat pardavinėjamas visoks kiniškas šlamštas - šviečiantys malūnėliai, velnio ragai etc. Po renginio už papildomą mokestį galima pačiuožinėti scenoje - pribaigti ledą, kurį taip energingai drožė artistai.
Pabaigai - apie kainas ir sėdėjimo vietą. Bilietų kainos - nuo 20000 pinigų prastesniuose sektoriuose paskutinėje eilėje iki 250000 pinigų YSA ložėje. Mokėjau 80000 pinigų, bet tik todėl, kad jau nebebuvo pigesnių. Pertraukos metu apėjęs įvairius sektorius ir vietas, drįstu sakyti, kad sėkmingai galima pirkti pigesnius bilietus aukštesnėse eilėse - salė nėra labai didelė, matymo taip pat neužstos sėdintys arčiau - eilės kyla tikrai stačiai. Nemokamos paslaugos - rūbinė (renkiesi tu) ir atsineštų daiktų patikrinimas (renkasi tave). Man ir vėl pasisekė - apsauginis-poliglotas: tarptautine žodžių kalba pasakantis sekjūrity ir tarptautine rankų kalba parodantis į kuprinę. Galutinė išvada - tikrai verta pamatyti, tik reikėtų (beje, kaip ir į visus kitus renginius) ankstėliau įsigyti pigesnius bilietus.
Po cirko nutariau pablūdinėti. Išgėriau arbatos kažkokioje greito aptarnavimo kavinėje/restorane. Vietos tik stovimos, tačiau vaizdas - į vieną iš centrinių Minsko gatvių. Nors jau 22 h vakaro, aštuonių eismo juostų gatve nuolat juda automobiliai. Žmonių kiekis dar didesnis - plačiu šaligatviu reikia brautis. Mano turimas gidas rašo, kad netoliese esančiame makdonalde mėgsta rinktis jaunimas, kad ten yra mėgstama jų susitikimo ir bendravimo vieta. Na, šita irgi ne mažiau populiari, o kontingentas - įvairesnis. Maistas - bandelės, sumuštiniai, sausainiai, meduoliai, gėrimai - viskas nuo arbatos iki degtinės, o kainos neaukštos (arbata - 3000 pinigų, kava iki 5000 pinigų, kepiniai - 3000-7000 pinigų). Pardavėjai - jauni veidai, tačiau angliškai nesupranta. Perku čiorny čai i keks, nes tiek temoku rusiškai. Valgydamas keksą ir skaičiuodamas gatve praeinančius pareigūnus, mąstau, kad jau pripratau prie jų. Tiesa, kartais dar nustembu išvydęs naują jų „rūšį“ - bandau išvardinti, kokias esu matęs:

• eiliniai policininkai - tamsiai mėlyna apranga;
• kažkas - rudos spalvos paradine(?) uniforma;
• arba ruda dėmėta chaki;
• arba mėlyna dėmėta chaki;
• arba juodais drabužiais - šituos pirmąkart mačiau užvakar.

Taigi, suprantu, kad Lietuvoje man trūks jų žvilgsnio. Ne todėl, kad mėgstu būti stebimas, o todėl, kad stebi mane ne vieną. Pastebi šiukšlintojus, pastebi besinešančius didesnius krepšius, pastebi gatvių teršėjus ir kitus niekadėjus. Štai ką apie pareigūnus rašo mano jau minėtas gidas:

„One thing you’ll notice immediately upon arrival in Minsk is that there’s rather a lot of people wearing uniforms and carrying guns and sticks. Police and military personnel seem to be everywhere all the time. This can be a bit disconcerting at first, but don’t worry, they’re probably not going to shoot you. The most exciting authority action that you’re likely to experience is that you’ ll be approached and asked to show your documents. Passport, driver’s license, Mickey Mouse Club membership card, pretty much anything slightly official-looking with a name and photograph will do. The police will understand that you may have left your passport with the hotel for registration purposes. Unless you’ve been doing something very mischievous, the police are only likely to approach you from utter boredom. They’ ll look at your ID, inwardly chuckle at how foolish you look in the photograph, and wander off to find someone else to annoy. Let them have their fun. They’ve already sorted out all the crime and, well, there’s just not much left to do.“

Na, ne viskas tiesa. Nemačiau, kad iš ko nors prašytų parodyti asmens dokumentus. O paskutinis sakinys primena anekdotą:

„Miestelyje X visiškai išnyko nusikalstamumas. Vakar paskutinį nusikaltėlį papjovė maniakas.“

Kas tas maniakas, manau, nesunkiai atspėsite. Nekaltinkite jo, jis tiesiog nemėgsta konkurentų...
Bet ne apie tai. Minske tikrai jaučiuosi saugus. Centrinėse gatvėse vos prasilenkęs su dviem pareigūnais tolumoje tikriausiai pamatysi kitus du. Tačiau ir atokesnėse gatvelėse ramu. Galiu drąsiai išsitraukti fotoaparatą ir nebijoti gauti per galvą. Žmonės neslepia mobiliojo telefono kišenėje vien pamatę kito asmens nuošalioje gatvėje. Visi pastatai, esantys prie gatvių, yra apšviesti, todėl siauresnėse gatvelėse netgi nėra gatvių žibintų - užtenka šviesos nuo pastatų (darosi aišku, kodėl Baltarusijai reikalinga nauja atominė elektrinė).

Minsko „senamiesčio“ pastatai bei Operos ir baleto teatras.

Niekur ant pastatų ar kioskų nemačiau grafičių. Tiesa, radome jų likučių atokesnėse požeminėse perėjose - bandyta juos valyti. Labai švarūs metro - ne tik kad kampai neprisisioti, bet nė menkiausio purvo nėra. Vakar bėgau nuo mašinos, plaunančios šaligatvį - vienu pravažiavimu kokių aštuonių metrų pločio šaligatvį aukštu slėgiu nuvalė. Kita tuo metu tvarkė gatvės kelkraštį. Žolė - kur jos yra - atrodo nuolat nušienauta taip žemai ir taip lygiai. Ir žinote, Minsko pakraščiuose (kiek juose buvau), jei ir nėra tiek daug atnaujinta, tačiau lygiai taip pat nupjauta, sušluota, išvalyta. Panašu, kad Aleksandrui pavyksta ne tik tvirtai laikyti valdžią, bet ir kurti šviesų rytojų - bent jau tam tikrose srityse. Galiu įsivaizduoti, kad nemažai žmonių balsuoja už jį ir be biuletenių klastojimo.
O dabar - apie zoologijos sodą. Pradėsiu nuo bendro patarimo Baltarusijoje - prieš bet kur vykdami, pasidomėkite, koks darbo laikas, kokia bilieto kaina, kokios kitos sąlygos. Su internetu baltarusiai per daug nebendrauja - informacija dažnai būna pasenusi, ypač angliškose versijoje. Taip buvo tiek su cirku (kur kainos buvo nurodytos bent du kartus mažesnės), tiek ir su zoologijos sodu (kurio darbo laikas menkai sutapo su nurodytu internete). Geriausias būdas - skambinti ir klausti. Tačiau čia menkai padės tarptautinės žodžių ir rankų kalbos. Prie zoologijos sodo - jokios informacijos anglų kalba. Kaina - 10000 pinigų + 5000 pinigų norintiems patekti į terariumą. Zoologijos sodas nuvilia savo mažumu (daug mažesnis už Kauno zoologijos sodą) bei ekspozicijos betvarke (viena beždžionių grupė netgi atskirta nuo kitų ir gyvena šalia paukštvanagių). Dalis namelių gyvūnams neseniai statyti, kitiems tikrai reikėtų remonto. Įdomiai įkurdinti šiltamėgiai gyvūnai - jiems pastatyti nameliai dideliais langais. Taip juo galima stebėti net speiguotą žiemą. Vienas trūkumas - per gerus langus nesigirdi gyvūnų skleidžiamų garsų. Matosi, kad sodas yra plečiamas, statomi net keli didžiuliai pastatai. Taigi, norėtųsi aplankyti sodą po kelerių metų. O šiuo metu įdomiai atrodo kupranugariai, gyvenantys su gandrais.

Galima išvysti gepardą, šerną, stumbrą, kalnų ožius, dygliakiaulę, keletą beždžionių rūšių. Tigras kažkur slėpėsi. Iš urvo išlindusi ir užriaumojusi liūtė sulaukė dėmesio - į ją pasižiūrėti subėgo žmonės iš pusės sodo.
Iš paukštienos man patiko du juodieji grifai. Virš kažkokių kitų plėšriųjų paukščių narvo įkurdintas gandrų lizdas - tie kleketuoja ir erzina žemiau gyvenančius.

Šios gražuolės draugė fotosesijos metu tvarkė pelę.

Akvariume - taip vadinasi vienas pastatas - gyvena žuvys, keletas gyvačių, chameleonas, pora nedidelių krokodilų. Ant vienos gyvatės namelio pakabintas užrašas su keliais šauktukais, o pats namelis - tuščias. Dėl visa ko gerai apsidairiau. Panorau suvalgyti vieną karpį - jis toks didelis, kad vos apsisuka savo akvariume. Galutinė išvada - verta apsilankyti tuo atveju, jei Minske esate su mažais vaikais ir šie labai zyzia. Kitu atveju - pirmyn į Kauną.